- praktika
- praktika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Materialinė, jutiminė dalykinė žmonių veikla naudojant ir perdirbant gamtinius ir visuomeninius objektus. Ši veikla yra visuomenės ir pažinimo vystymosi pagrindas. Jos formos: 1) darbas – materialinių ir dvasinių gėrybių gamyba; 2) visuomeninė pertvarkomoji veikla; 3) individo veikla įsitvirtinant pasaulyje. Visuomeninė praktika glaudžiai susijusi su pažįstamąja žmogaus veikla (mokslu, teorija). Ji yra pažinimo plėtotės varomoji jėga, naujų žinių kaupimo šaltinis, kurio turinys apibendrinamas ir teoriškai išaiškinamas. Ji kartu formuoja ir pažinimo subjektą – žmogų, jo mąstymo turinį ir kryptį. Pedagoginė ugdytojų praktika – visuomeninis kultūrinis darbas regeneruojant ir toliau plėtojant augančiųjų kartų dvasinį pasaulį, rengiant jas gamybinei ir visuomeninei kultūrinei praktinei veiklai, kuri yra pedagoginės tikrovės pažinimo šaltinis ir vertinimo kriterijus. Studentų pedagoginė praktika – jų įsitvirtinimo pedagoginėje visuomenėje pradžia, pedagoginės tikrovės jutiminio dalykinio pažinimo, pradinių veiklos įgūdžių įgijimo priemonė. kilmė gr. praktikos – veiklus, aktyvus
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.